- šoferis
- šòferis, šòferė dkt. Šòferis ilgai̇̃ stebė́jo manè.
.
šoferis
Look at other dictionaries:
šoferis — šòferis, ė (l. szofer) smob. (1) DŽ, NdŽ, KŽ, šoferỹs, ė̃ (3b) Bsg nj. automobilio vairuotojas: Šòferė ji – mašiną valdo Plv. Šòferio gyvenimas: viena koja stovi prie darbo, kita prie kalėjimo Lbv … Dictionary of the Lithuanian Language
šoferė — šòferis, šòferė dkt. Šòferis ilgai̇̃ stebėjo manè … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atstatyti — tr. K, J, Rtr, NdŽ, KŽ; H, L 1. padaryti, kad vėl stovėtų: Tą [pavirtusią] kėdę atstatyk Pc. ║ atgaivinti, sustiprinti nupuolusį nuo kojų (gyvulį): Jau atstãtėm karvelę LKT56(Akm). Atstatỹtumiam į tas kojas [kiaulę], da ka galėtų ben parduoti… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvairuoti — 1 išvairuoti 1. tr. vairuojant išvežti, išgabenti: Tą mašiną iš mūsų sandėlio išvairavo jo atsivestas šoferis J.Dov. Lėktuvas jau išvairuotas į pakilimo taką J.Balt. Beveik visi remonto reikalavę traktoriai išvairuoti iš dirbtuvių sp. | prk.:… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvažinėti — Š, NdŽ; SD1200, M, LL167, L, Rtr 1. Pv iter. dem. išvažiuoti 2: Kaip baigė čia mokslus, i visi išvažinėjo Vkš. Išvažinėjo vaikai, nė vieno nebėr Tj. | refl. M, Š, Rtr: Jau svečiai visi išsivažinėjo Rmš. Vyrai miškan išvažinėjo J.Jabl. Svečiai,… … Dictionary of the Lithuanian Language
knabinėti — knabinėti, ėja, ėjo [K], Slnt, Pl žr. knebinėti: 1. Šoferis keiktelėjo, iššoko, apvertė dangtį, ėmė kažką knabinėti J.Dov. Knabinėjo, dirbinėjo, kol daiktą sugadino Kvr. Kas tolydžio braukos plaukus, knabinėja ausį, tas yra nemandagus Pč. Valgyk… … Dictionary of the Lithuanian Language
lepšesnis — lepšèsnis, ė adj. comp. (4) labiau ištižęs, ištižesnis: Muno vaikai lepšesnì už tavo Vvr. Aš maniau, kad tas šoferis lepšèsnis bus Jrb … Dictionary of the Lithuanian Language
nualyvinuoti — tr. nutepti alyva: Nualyvinuo[ja] kelnių blauzas šoferis Užv. alyvinuoti; nualyvinuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
nutrėkšti — nutrė̃kšti, nùtreškia, nùtrėškė tr., nutrėkšti Š, NdŽ, LKKXIII36 1. spaudžiant suknežinti, sužaloti, sumaigyti: Kaip primynė jis su koja batuota, nùtrėškė pirštus mano bažnyčio[je] J. Su tuo klumpiu nutrėškė nagą Jdr. Tu mun nutrėkši pirštą… … Dictionary of the Lithuanian Language
odinukė — odinùkė sf. (2) odinė striukė: Tas žmogus tokia pat odinuke kaip ir šoferis J.Dov … Dictionary of the Lithuanian Language
